Sausa oda atsiranda tada, kai odos barjeras nebegali tinkamai sulaikyti drėgmės — dėl lipidų trūkumo, pažeisto raginio sluoksnio ar sumažėjusios natūralių drėkinamųjų faktorių gamybos.
Oda tempiasi, šerpetojasi, niežti, o drėkinamosios priemonės suteikia tik trumpalaikį efektą, nes pažeistas barjeras negali išlaikyti drėgmės nei iš priemonių, nei iš aplinkos.
Sausumą lemia tiek išoriniai veiksniai: šaltis, sausas oras, netinkamos odos priežiūros priemonės, tiek vidiniai: hormoniniai pokyčiai, lėtinės ligos ir genetinis polinkis.
Giliai pažeistai odai, kuriai kosmetinės priemonės nebepadeda, „BellaDerma” klinika siūlo mikroadatinę terapiją, kuri skatina natūralų odos atsinaujinimą, stiprina odos barjerą ir padeda atkurti sveiką jos būklę.
Sausa ar tik dehidratuota oda? Pagrindiniai skirtumai
Sausa ir dehidratuota oda – tai dažnai painiojamos būklės, nes simptomai panašūs — tempimas, šerpetojimas, diskomfortas ir t.t.
Tačiau jos visiškai skirtingos: viena nulemta genetikos, kita — laikina reakcija į aplinką ar odos priežiūros klaidas.
| Sausa oda | Dehidratuota oda | |
| Kas tai? | Genetiškai nulemtas odos tipas, kuriam būdinga per maža riebalinių liaukų veikla — odos tipas nekinta, bet būklę galima pagerinti tinkama priežiūra. | Laikina būklė, kurią gali patirti bet kuris odos tipas, įskaitant riebią. Atsiranda dėl aplinkos, priežiūros klaidų ar vidinių veiksnių. |
| Ko trūksta? | Lipidų — keramidų, riebalų rūgščių ir cholesterolio, kurie sudaro apsauginį barjerą ir užkerta kelią drėgmės praradimui. | Vandens — humektantų, kurie pritraukia ir išlaiko drėgmę odos sluoksniuose; lipidų barjeras gali būti išlikęs. |
| Kaip atrodo? | Oda nuolat, tempiasi, šerpetoja ir yra šiurkšti nepriklausomai nuo sezono, priežiūros ar aplinkos; poros mažos, oda plona. | T zona blizga, skruostai šerpetoja ir tempia, smulkios raukšlelės paakiuose ryškios, bet po drėkinimo išsilygina; gali pasireikšti bet kurioje odos zonoje. |
| Kaip atskirti? | Tempimas ir šiurkštumas išlieka visus metus nepriklausomai nuo sezono ar naudojamų priemonių. | Po drėkinimo būklė laikinai pagerėja, tačiau vėliau vėl grįžta — ypač žiemą, kai šaltas oras lauke ir sausas patalpų oras vienu metu silpnina barjerą, taip pat po karšto dušo ar naudojant alkoholio turinčias kosmetikos priemones. |
| Sprendimas | Lipidų papildymas — keramidai, aliejai, riebalų rūgštys, kurie atkuria barjerą ir mažina transepiderminį vandens praradimą. | Humektantai — hialurono rūgštis, glicerinas, šlapalas — pritraukia vandenį į odos sluoksnius, o okliuziniai ingredientai (shea sviestas, bičių vaškas, vazelinas) sukuria apsauginį sluoksnį ant odos paviršiaus ir sulėtina drėgmės išgaravimą |
Sausos odos priežastys
Išoriniai veiksniai
Šaltis ir vėjas tiesiogiai pažeidžia raginio sluoksnio lipidų struktūrą, todėl žiemą padidėja transepiderminis vandens netekimas, o oda greičiau praranda drėgmę.
Šildymas patalpose sumažina oro drėgmę iki 20–30 %, kai optimalus lygis odai yra 40–50 %. Karšti dušai nuplauna natūralius odos lipidus greičiau nei bet kas kitas — vanduo aukštesnėje nei 40°C temperatūroje tirpdo keramidus ir riebalų rūgštis iš raginio sluoksnio.
Priežiūros priemonės su sulfatais, alkoholiu, kvapikliais ir dažikliais taip pat pažeidžia barjerą ir provokuoja lėtinį odos dirginimą.
Vidiniai veiksniai
Hormoniniai pokyčiai — nėštumas, menopauzė, skydliaukės sutrikimai — tiesiogiai veikia riebalinių liaukų aktyvumą ir mažina lipidų gamybą.
Cukrinis diabetas ir inkstų ligos sutrikdo odos gebėjimą išlaikyti drėgmę per medžiagų apykaitos pokyčius. Tam tikri vaistai (diuretikai, statinai, vietinio poveikio aknės preparatai) — didina transepiderminio vandens netekimą arba slopina natūralų odos drėkinimą.
Natūralus senėjimas mažina tiek lipidų gamybą, tiek natūralių drėkinamųjų faktorių (NMF) kiekį epidermyje — po 40 metų odos barjero atkūrimo procesas sulėtėja iki 50 %.
Kada kreiptis į gydytoją?
Namų priemonės išsprendžia sausumą, sukeltą išorinių veiksnių — netinkamos priežiūros ar aplinkos. Jei odos būklė negerėja per 2–3 savaites nuoseklios priežiūros, simptomai stiprėja arba atsiranda papildomų požymių, reikalinga dermatologo konsultacija.
Kreiptis į gydytoją būtina, kai:
- Nesiliaujantis niežulys trikdo miegą ar kasdienę veiklą — tai gali rodyti atopinį dermatitą ar psoriazę.
- Atsivėrusios žaizdos ar kraujuojanti oda nuo įbrėžimų — pažeistas barjeras sudaro palankią terpę bakterijų infekcijoms.
- Drėkinamosios priemonės nepadeda — nuolatinis sausumas, nereaguojantis į išorines kosmetines priemones, signalizuoja apie vidinius sutrikimus: diabetą, inkstų ligas ar skydliaukės sutrikimus.
- Bėrimai, paraudimas ar pleiskanojimas lopais — šie simptomai gali rodyti egzemos paūmėjimą ar kontaktinį dermatitą, reikalaujantį tikslinio gydymo.
Kaip atkurti odos barjerą?
Priežiūros rutina
Vandens temperatūra neturi viršyti 37–38°C, o prausimosi trukmė būti ne ilgiau kaip 10 minučių. Prausiklis turi būti be sulfatų, kvapiklių ir dažiklių, geriausia rinktis kreminio ar aliejinio pagrindo formulę. Po prausimosi oda nesausinama iki galo, o kremą reikia tepti ant šiek tiek drėgnos odos per pirmąsias 3 minutes, kol drėgmė dar neišgaravusi.
Žiemą ir intensyvaus sausumo periodais būtina taikyti dviejų sluoksnių techniką: pirmas sluoksnis humektantas (hialurono rūgštis, glicerinas, šlapalas), antras — okliuzinis kremas ar balzamas, kuris užrakina pritrauktą drėgmę.
Svarbiausi ingredientai
- Keramidai — pagrindiniai raginio sluoksnio lipidai; atkuria barjero struktūrą ir mažina transepiderminio vandens netekimą;
- Šlapalas 5–10 % — humektantas, pasiekiantis gilesnius odos sluoksnius; 10 % koncentracija papildomai eksfoliuoja negyvų ląstelių sluoksnį;
- Hialurono rūgštis — pritraukia drėgmę į epidermį; veiksminga tik kartu su okliuzine priemone;
- Pantenolis — ramina dirginimą, greitina barjero atkūrimą, gerai toleruojamas jautrios odos;
- Glikolipidai ir riebalų rūgštys — papildo trūkstamus lipidus tarp raginio sluoksnio ląstelių;
- Azijinė centelė — stiprina barjerą, mažina uždegimą, skatina kolageno sintezę pažeistoje odoje.
Mityba ir odos drėkinimas iš vidaus
Odos barjeras reikalauja ne tik išorinių priemonių — lipidų gamybą ir drėgmės išlaikymą veikia tai, ką organizmas gauna iš maisto. Trūkstant reikiamų medžiagų, joks kremas nekompensuos vidinio deficito.
Omega-3 riebalų rūgštys ( riebios žuvys, linų sėmenys, graikiniai riešutai) palaiko raginio sluoksnio lipidų struktūrą ir mažina lėtinį uždegimą, greitinantį barjero irimą. Vitaminai A, E ir D veikia kartu: vitaminas A skatina ląstelių atsinaujinimą, vitaminas E saugo lipidus nuo oksidacinio pažeidimo, vitaminas D reguliuoja odos imuninį atsaką.
Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai veikia priešingai didindami uždegimą ir trikdo natūralų drėkinimą. 2–3 litrai vandens per dieną užkerta kelią dehidratacijai, kuri silpnina barjerą iš vidaus.
