Padidėjęs plaukuotumas (hirsutizmas) – tai tamsių, storų plaukų augimas moters kūne pagal vyriškąjį modelį: ant veido, krūtinės, pilvo, nugaros ar šlaunų.
Jį sukelia hormonų disbalansas: padidėjęs androgenų kiekis arba padidėjęs plaukų folikulų jautrumas šiems hormonams.
Hirsutizmas yra estetinė problema, kuri neretai rodo ir endokrininius sutrikimus, tokius kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), antinksčių ar skydliaukės veiklos sutrikimai.
Kovai su šia problema būtina nustatyti padidėjusio plaukuotumo priežastį, parinkti tinkamą gydymą ir pasirinkti efektyvų jų šalinimo metodą. Klinikoje „BellaDerma“ atliekamas plaukų šalinimas Aleksandrito lazeriu, pritaikytas įvairiems odos ir plaukų tipams.
Pagrindinės hirsutizmo priežastys
Dažniausia padidėjusio moterų plaukuotumo priežastis – hormoninis disbalansas. Hirsutizmą lemia padidėjęs androgenų kiekis kraujyje arba plaukų folikulų jautrumas šiems hormonams.
Priežastys gali būti tiek įgimtos, tiek įgytos:
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): lemia apie 70–80 % visų hirsutizmo atvejų. Šis hormoninis sutrikimas pasireiškia nereguliariomis mėnesinėmis, ovuliacijos nebuvimu, spuogais, riebia oda ir dažnai – nevaisingumu.
- Antinksčių sutrikimai: įgimta antinksčių hiperplazija, Kušingo sindromas, navikai. Jie sukelia per didelę androgenų gamybą, kuri tiesiogiai veikia plaukų augimą.
- Hormonų pusiausvyros pokyčiai: menopauzė, nėštumas, skydliaukės funkcijos sutrikimai (hipotirozė) gali lemti hormonų perėjimą į „vyrišką“ pusę – padaugėja laisvojo testosterono.
- Insulino rezistencija ir nutukimas: perteklinis insulinas skatina androgenų gamybą kiaušidėse. Hirsutizmas taip pat dažnai pasireiškia kartu su padidėjusiu svoriu.
- Prolaktinoma (hipofizės auglys): sukelia padidėjusį prolaktino kiekį, kuris netiesiogiai mažina estrogenų lygį.
- Vaistai: hirsutizmą gali sukelti tam tikri preparatai – anaboliniai steroidai, testosterono terapija, kai kurie imunosupresantai ar antiepilepsiniai vaistai.
- Genetinis polinkis: šeiminis arba etninis hirsutizmas dažnesnis Viduržemio jūros regiono, Pietų Azijos ir Rytų Europos populiacijose.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Padidėjęs plaukuotumas gali būti pirmas įspėjimas apie hormonų pusiausvyros sutrikimą ar sisteminę ligą. Į gydytoją endokrinologą rekomenduojama kreiptis tuomet, kai plaukai ima augti neįprastose vietose, jų kiekis sparčiai didėja arba atsiranda papildomų simptomų.
Pavojinga ignoruoti atvejus, kai kartu su padidėjusiu plaukuotumu pasireiškia nereguliarios mėnesinės, aknė, riebi oda, plikimas galvos srityje, staigus svorio augimas ar balso sustorėjimas. Tokie simptomai gali rodyti policistinių kiaušidžių sindromą, antinksčių, hipofizės sutrikimus ar virilizacijos sindromą.
Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių pasekmių – nevaisingumo, hormoninių ligų ar psichologinio diskomforto.
Hirsutizmo gydymo būdai
Hirsutizmo gydymas pradedamas nuo padidėjusios plaukuotumo priežasties nustatymo.
Gydymo tikslas – ne tik sumažinti plaukų augimą, bet ir stabilizuoti hormonų pusiausvyrą bei užkirsti kelią ligos progresavimui.
Hormonų terapija
Hormonų terapija yra pagrindinis medicininis hirsutizmo gydymo būdas, kai padidėjusio plaukuotumo priežastis yra padidėjęs androgenų kiekis arba plaukų folikulų jautrumas šiems hormonams.
Skiriami geriamieji kontraceptikai, kurie ne tik reguliuoja mėnesinių ciklą, bet ir slopina vyriškų hormonų poveikį odai. Jei per 6 mėnesius nepasiekiamas norimas, gydytojas gali papildomai skirti antiandrogeninių vaistų, tokių kaip spironolaktonas ar finasteridas.
Šie vaistai slopina androgenų poveikį plaukų folikulams, tačiau jų vartojimas turi būti atidžiai prižiūrimas gydytojo – ypač planuojant nėštumą.
Gyvensenos pokyčiai
Gyvensenos pokyčiai – ypač mitybos ir fizinio aktyvumo –vienas efektyviausių natūralių būdų mažinti hirsutizmo simptomus, ypač jei jį sukelia policistinių kiaušidžių sindromas ar nutukimas.
Net 5–10 % kūno svorio sumažėjimas gali sumažinti androgenų kiekį kraujyje ir pagerinti ovuliaciją.
Hormonų pusiausvyrai atkurti rekomenduojama mityba su mažo glikeminio indekso produktais, ribojant cukrų ir rafinuotus angliavandenius bei reguliari fizinė veikla – ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę.
Metformino vartojimas
Jeigu moteriai nustatyta insulino rezistencija, gliukozės netoleravimas ar padidėjusi 2 tipo diabeto rizika, gydymui skiriamas metforminas.
Šis vaistas mažina insulino kiekį kraujyje, dėl to netiesiogiai mažėja androgenų gamyba kiaušidėse. Metforminas ypač veiksmingas esant PKS – vartojant kartu su hormoniniais vaistais, jis padeda efektyviau kontroliuoti plaukų augimą, kūno svorį ir medžiagų apykaitos rodiklius.
Efektyviausi plaukų šalinimo metodai kovojant su hirsutizmu
- Lazerinė depiliacija – vienas populiariausių ilgalaikių sprendimų, kai plauko folikulas naikinamas selektyviai veikiant lazerio šviesai. Efektyviausias metodas moterims su šviesia oda ir tamsiais plaukais. Reikalingas pilnas procedūrų kursas, atliekant palaikomąsias procedūras kas 6–12 mėn.
- Fotoepiliacija (IPL) – šviesos impulsų terapija, kuri veikia panašiai kaip lazeris, bet naudoja platesnio spektro šviesą. Švelnesnė ir mažiau agresyvi alternatyva, tinkama jautresnei odai, tačiau reikalaujanti daugiau seansų, mažiau efektyvi nei lazerinis plaukelių šalinimas.
- Elektroepiliacija – procedūros metu į kiekvieno plauko šaknį įvedamas plonas zondas ir taikomas elektros impulsas, kuris suardo folikulą. Labiau tinka mažesnėms zonoms (pvz., veidui), procedūros – ilgesnės, skausmingesnės.
- Skutimas, depiliacija vašku ar cukrumi – laikini metodai, kurie nepašalina priežasties ir dažnai sukelia odos sudirgimus, plaukelių įaugimą ar pigmentines dėmes. Gali būti naudojami kaip laikinas sprendimas tarp medicininių procedūrų.
- Depiliaciniai kremai – greitas, bet trumpalaikis sprendimas. Nenaikina folikulų, todėl plaukeliai greitai atauga. Gali sukelti alergines reakcijas turintiems jautresnę odą.