Oda papilkėja ir atrodo pavargusi dėl dviejų pagrindinių priežasčių – drėgmės trūkumo ir susikaupusių negyvų odos ląstelių.
Drėgmės netekusi oda praranda elastingumą, o ant paviršiaus susikaupusios negyvos ląstelės trukdo šviesai tolygiai atsispindėti nuo odos, todėl ji atrodo blanki ir nelygi.
Prie pavargusios išvaizdos taip pat prisideda sulėtėjusi kraujotaka ir deguonies trūkumas odos ląstelėse, o su amžiumi natūraliai lėtėja ir pati odos regeneracija. Šiuos pokyčius papildomai paspartina miego trūkumas, stresas, oro tarša, sausas patalpų oras ar netinkama priežiūros rutina.
Klinikos „BellaDerma“ specialistai esant nuolatiniam odos papilkėjimui, kurio nepavyksta pagerinti kasdiene priežiūra, rekomenduoja frakcinį odos atjauninimą – lazerinę procedūrą, skatinančią odos ląstelių atsinaujinimą bei kolageno gamybą.
Kodėl žiemą oda praranda švytėjimą?
Šaltuoju metų laiku sulėtėja odos riebalinių liaukų veikla, todėl oda gamina mažiau natūralių aliejų, sulaikančių drėgmę – dėl šios priežasties net riebi oda žiemą gali tapti sausesnė.
Kartu sulėtėja ir epidermio ląstelių atsinaujinimas, todėl raginis odos sluoksnis pamažu storėja – taip organizmas bando apsisaugoti nuo šalčio.
Tačiau sustorėjęs raginis sluoksnis trukdo odai kvėpuoti ir tampa palankia terpe bakterijoms daugintis, o drėkinamosioms medžiagoms, antioksidantams ir vitaminams tampa sunkiau pasiekti gilesnius odos sluoksnius.
Žemesnė oro temperatūra taip pat susiaurina kraujagysles, todėl kraujas blogiau cirkuliuoja, o oda mažiau aprūpinama deguonimi ir maisto medžiagomis.
Tai lėtina kolageno, elastino ir hialurono rūgšties gamybą, dėl ko oda praranda elastingumą, tampa blyški ir nustoja švytėti.
Dehidratuota oda – ne tas pats, kas sausa oda
Dehidratacija – būklė, kuri gali pasireikšti nepriklausomai nuo odos tipo. Sausa oda natūraliai gamina mažiau riebalų, o dehidratuota oda tiesiog stokoja vandens – šią būklę galima ištaisyti tinkama priežiūra.
Dehidratuotą odą išduoda tempimo jausmas po prausimosi, šiurkštumas ir pleiskanojimas, papilkėjęs atspalvis, išryškėjusios smulkios raukšlelės bei padidėjęs jautrumas. Kartais oda ima gaminti daugiau sebumo, siekiant kompensuoti trūkstamą drėgmę, todėl atrodo riebesnė nei įprastai.
Dažniausios dehidratacijos priežastys – nepakankamas skysčių vartojimas, per stiprūs valikliai su SLS ar SLES, alkoholio turintys tonikai, šaltas ar sausas patalpų oras, per didelis kofeino ir alkoholio vartojimas bei stresas, sukeliantys hormoninius pokyčius.
Miego trūkumo poveikis odai
Miego stygius pirmiausia išduoda tamsūs ratilai po akimis.
Čia oda netampa tamsesnė – ji tiesiog dehidratuojasi, todėl virš jos esantys tamsesni audiniai tampa labiau matomi.
Kartu pavargusi oda sulaiko daugiau vandens paakių srityje, todėl akys patinsta – patinimas meta šešėlį ant apatinės akių srities, dėl ko tamsūs ratilai atrodo dar ryškesni.
Miego trūkumas taip pat mažina odos pH lygį, kas taip pat skatina dehidrataciją ir smulkių raukšlelių atsiradimą.
Kadangi per naktį kūnas neturi pakankamai laiko atsinaujinti, ant odos paviršiaus greičiau kaupiasi negyvos ląstelės – dėl to oda atrodo blausi ir papilkėjusi.
Deguonies trūkumas ir uždaros patalpos
Deguonis yra būtinas elementas sveikai odos išvaizdai palaikyti – juo aprūpinamos ląstelės atlieka gyvybiškai svarbias regeneracijos funkcijas. Kai daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, oda gauna mažiau grynos šviesos, oro ir deguonies, todėl jos ląstelės ima „dusti“.
Deguonies stygių sukelia ne tik ilgas buvimas patalpose, bet ir užterštas oras, organizme susikaupę toksinai bei žalingi įpročiai.
Esant deguonies trūkumui ji papilkėja, o atspalvis tampa netolygus. Prie šių pokyčių prisideda ir padidėjęs stresas bei nervingumas, kurie taip pat neigiamai veikia odos būklę.
Kaip atkurti odos švytėjimą?
- Valymas. Odos švytėjimo pagrindas – tinkamas valymas rytą ir vakare. Švelnūs, bet efektyvūs lengvos gelio ar putų tekstūros prausikliai pašalina nešvarumus nepažeisdami odos apsauginio barjero, kuris sulaiko drėgmę ir saugo nuo išorinio poveikio. Agresyvūs valikliai su SLS ar SLES šį barjerą ardo, todėl oda po prausimo dar labiau išsausėja.
- Šveitimas. Ant odos paviršiaus kaupiasi negyvos ląstelės, kurios trukdo šviesai tolygiai atsispindėti ir odą daro pilkšvą bei šiurkščią. Cheminis eksfoliavimas rūgščių ar fermentų pagrindu jas pašalina švelniau nei mechaniniai šveitikliai su stambiomis dalelėmis, kurie gali subraižyti ir sudirginti odą. Reguliarus, 1–2 kartų per savaitę šveitimas pagreitina ląstelių atsinaujinimą ir padeda kitoms priežiūros priemonėms giliau įsiskverbti.
- Gilus drėkinimas. Kelių lengvesnės tekstūros produktų – tonikų, esencijų, serumų – sluoksniavimas, palaipsniui prisotina odą drėgme. Hialurono rūgštis, glicerinas ir pantenolis pritraukia bei sulaiko vandenį odoje, o ceramidai ir augaliniai aliejai atkuria apsauginį lipidinį sluoksnį, be kurio drėgmė greitai išgaruoja.
- Aktyvios medžiagos ir SPF. Tik tinkamai sudrėkinta oda gali efektyviai pasisavinti aktyvesnes medžiagas – vitaminą C, niacinamidą ar peptidus, skatinančius kolageno gamybą ir lygesnį odos toną. Ryto rutina turėtų baigtis SPF apsauga – ultravioletiniai spinduliai pažeidžia odos barjerą ir skatina senėjimą net žiemą, kai saulės poveikis atrodo mažiau pavojingas.
- Nuoseklumas. Dažnas skirtingų produktų keitimas ar sudėtinga daugiapakopė rutina odą veikiau dirgina, nei jai padeda. Kelių tinkamai parinktų priemonių reguliarus naudojimas per ilgesnį laiką duoda geresnius ir ilgiau išliekančius rezultatus, nes odai reikia laiko prisitaikyti ir atsistatyti.
