Tamsesnė pažastų oda dažniausiai yra hiperpigmentacijos rezultatas – tam tikroje odos vietoje susidaro daugiau pigmento melanino.
Pažastų srityje pigmentaciją lemia arba sustiprina nuolatinė trintis, plaukų šalinimas, hormoniniai pokyčiai, genetinis polinkis, odos ligos ir būklės (egzema, psoriazė, juodoji akantozė), taip pat tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, kontraceptinių tablečių, vartojimas.
Dažnas skutimasis yra vienas iš veiksnių, siejamų su pažastų odos patamsėjimu – reguliarus mechaninis dirginimas palaiko uždegiminę reakciją, po kurios lieka ryškesnė pigmentacija.
Tačiau staigus pažastų odos patamsėjimas, greitai ryškėjanti pigmentacija ar odos sustorėjimas gali rodyti kitą priežastį nei skutimosi sukeltas dirginimas. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris įvertintų, ar odos pokyčiai nėra susiję su hormoniniais, metaboliniais ar kitais sveikatos sutrikimais.
Jei pažastų oda patamsėjo dėl dažno skutimosi ir pasikartojančio mechaninio dirginimo, viena iš alternatyvų yra plaukelių šalinimas „BellaDerma“ klinikoje.
Procedūrų kursas ilgam pašalina nepageidaujamus pažastų srities plaukelius, todėl daugiau nebereikia reguliariai skustis.
Oda patiria mažiau mechaninio dirginimo, rečiau parausta, sumažėja įaugusių plaukelių ir po uždegimo liekančios pigmentacijos rizika.
Kodėl pažastų sritis yra linkusi tamsėti?
Pažastų oda nuolat trinasi tarpusavyje ir į drabužius. Dėl pasikartojančios trinties ši vieta dažniau dirginama nei mažiau judančios kūno sritys.
Papildomą poveikį daro plaukų šalinimas ir kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Jei oda jautri, keli dirginantys veiksniai veikia kartu ir sudaro palankesnes sąlygas pigmentacijai ryškėti.
Todėl pažastų patamsėjimas dažnai susijęs ne su vienu konkrečiu veiksniu, o su nuolatiniu šios srities dirginimu.
Kaip dažnas skutimasis skatina pažastų pigmentaciją?
Skutimosi metu peiliukas pašalina plaukelį ir kartu mechaniškai veikia odos paviršių. Reguliariai kartojamas skutimas jautrioje pažastų srityje gali palaikyti uždegiminę reakciją.
Po tokio uždegimo odoje gali susidaryti daugiau melanino, todėl sudirgusioje vietoje lieka tamsesnis pigmentacijos plotas.
Kuo dažniau žmogus skutasi, tuo dažniau kartojasi šis procesas.
Ar dezodorantai gali turėti įtakos pažastų odos spalvai?
Pažastų odą dirgina ne tik skutimas, bet ir kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Dezodorantai, antiperspirantai ir stipriai parfumuoti produktai jautresnei odai gali sukelti paraudimą, niežėjimą ar uždegiminę reakciją.
Jei dirginimas kartojasi, po uždegimo odoje gali likti tamsesni pigmentacijos plotai. Rizika didesnė, kai kosmetikos priemonė tepama iškart po skutimosi.
Jei pakeitus dezodorantą ar antiperspirantą pažastys pradeda rausti, niežėti ar tamsėti, priemonės naudojimą reikia nutraukti. Jei nutraukus priemonės naudojimą paraudimas, niežėjimas ar odos patamsėjimas per kelias dienas nemažėja arba tampa ryškesnis, reikėtų kreiptis į dermatologą.
Kada pažastų patamsėjimo priežastis nėra susijusi su skutimusi?
Pažastų pigmentaciją lemia ir hormoniniai pokyčiai, nėštumas, tam tikrų vaistų vartojimas, genetinis polinkis bei uždegiminės odos ligos.
Atskira priežastis – juodoji akantozė. Tai odos būklės kuriai būdinga ne tik tamsesnė, bet ir sustorėjusi, aksominę tekstūrą primenanti oda. Tokie pokyčiai dažniausiai atsiranda pažastyse, kaklo ar kirkšnių raukšlėse.
Juodoji akantozė dažniau nustatoma antsvorio arba 2 tipo cukrinį diabeą turintiems žmonėms, taip pat siejama su hormoniniais ir genetiniais veiksniais.
Kaip prižiūrėti patamsėjusią pažastų odą?
- Drėkinamosios priemonės. Sausesnė oda yra jautresnė dirginimui, todėl po prausimosi pažastų srityje naudinga naudoti kremą ar losjoną. Drėkinimas padeda palaikyti apsauginį odos barjerą ir mažina sausumą.
- Pantenolio turinčios priemonės. Pantenolis padeda drėkinti, raminti sudirgusią odą ir palaikyti jos apsauginį barjerą. Tai svarbu, kai pažastų pigmentaciją sukelia pasikartojantis dirginimas.
- Priemonės su vitaminais C ir E. Vitaminas C slopina melanino susidarymą, todėl padeda mažinti hiperpigmentaciją ir suvienodinti odos atspalvį. Vitaminas E palaiko odos atsistatymą ir padeda atkurti normalų kolageno lygį.
- Švelnus eksfoliavimas. Ant pažastų odos paviršiaus kaupiasi negyvos odos ląstelės, todėl oda gali atrodyti tamsesnė ir nelygesnė. Švelnus šveitimas 1–2 kartus per savaitę padeda šias ląsteles pašalinti. Stipriai trinti odos nereikia, nes sudirginimas gali dar labiau ryškinti pigmentaciją.
Kada kreiptis į dermatologą?
Kai pigmentacija atsiranda staiga arba greitai keičiasi
Į dermatologą reikėtų kreiptis, jei pažastų oda patamsėja per trumpą laiką, pigmentacija greitai ryškėja arba kartu keičiasi odos storis ir tekstūra. Tokie pokyčiai mažiau būdingi vien skutimosi ar trinties sukeltam dirginimui ir gali būti susiję su kitomis sveikatos būklėmis.
Papildomas signalas – niežėjimas, jautrumas, paraudimas ar kiti naujai atsiradę odos pokyčiai. Tokiu atveju svarbu ne tik bandyti šviesinti odą, bet ir nustatyti, kas sukėlė pigmentaciją.
Kai oda patamsėja ir kitose srityse
Specialisto vertinimo reikia, jei tamsesni ar sustorėję odos plotai atsiranda ne tik pažastyse, bet ir kaklo, kirkšnių ar kitose kūno raukšlėse.
Toks pokyčių pasiskirstymas gali būti svarbus vertinant juodąją akantozę ar kitas būkles, susijusias su hormoniniais ar metaboliniais pokyčiais. Dermatologas įvertina ne tik odos spalvą, bet ir jos paviršių, storį bei kitus požymius.
Kai priežastis yra neaiški
Jei sumažinus odos dirginimą, pakeitus kosmetikos priemones ar pakoregavus kasdienę priežiūrą pigmentacija nesikeičia, reikėtų nustatyti kitą galimą priežastį.
Dermatologas pagal odos pokyčių pobūdį gali nuspręsti, ar pakanka vietinio gydymo, ar reikalingi papildomi tyrimai.
Įtarus hormoninius ar metabolinius sutrikimus, gali būti rekomenduojama šeimos gydytojo ar kito specialisto konsultacija.
