Saulės spinduliuotė odą pasiekia trimis komponentais — infraraudonaisiais spinduliais, matoma šviesa ir ultravioletine (UV) spinduliuote.
Būtent UV spinduliuotė daro didžiausią poveikį odos struktūrai: sukelia uždegimą, ardo kolageną ir elastiną, pažeidžia ląstelių DNR ir didina odos vėžio riziką.
Tuo pat metu mažos UV dozės yra būtinos organizmui — jos skatina vitamino D sintezę ir gerina kai kurių odos ligų, pavyzdžiui, psoriazės bei atopinio dermatito, būklę. Riba tarp naudingo ir žalingo poveikio priklauso nuo UV spindulių dozės, odos fototipo ir naudojamų apsaugos priemonių.
Ilgalaikis ir nekontroliuojamas UV poveikis gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių odai — fotosenėjimą, pigmentacines dėmes ir susilpnėjusią odos barjerinę funkciją.
Šioms problemoms spręsti „BellaDerma” klinika siūlo odos atjauninimo procedūrą Cutera lazeriu.
UV spindulių tipai
Saulės UV spinduliuotė skirstoma į tris tipus pagal bangos ilgį — UVA, UVB ir UVC. Kiekvienas tipas skiriasi prasiskverbimo gyliu į odą ir sukeliama žala.
| Tipas | Bangos ilgis | Prasiskverbimas | Pagrindinis poveikis |
| UVA | 320–400 nm | Iki poodinio sluoksnio | Sudaro apie 94 % visos UV spinduliuotės, pasiekiančios Žemės paviršių — jos intensyvumas nekinta per dieną, nepriklauso nuo metų laiko. Skatina fotosenėjimą, kolageno ir elastino ardymą, imunosupresiją. |
| UVB | 280–320 nm | Epidermis | Intensyvumas svyruoja: stipriausiai pasireiškia vasarą nuo 10 iki 16 val., iš dalies sulaikomas debesų. Poveikis: odos nudegimai, DNR pažaidos, vitamino D sintezė, odos vėžys. |
| UVC | 100–280 nm | Nepasiekia odos | Neturi neigiamo poveikio – visiškai absorbuojamas ozono sluoksnio. |
Odos fototipai ir jautrumas UV spinduliams
Odos reakcija į UV spindulius priklauso nuo fototipo. Fitzpatricko skalė išskiria šešis fototipus pagal polinkį nudegti ir gebėjimą įdegti.
| Fototipas | Odos spalva | Plaukai / akys | Reakcija į saulę |
| I | Labai šviesi | Šviesūs / mėlynos | Visada nudega, niekada neįdega |
| II | Šviesi | Šviesūs / mėlynos ar žalios | Dažnai nudega, retai įdega |
| III | Šviesiai ruda | Tamsūs / rudos | Kartais nudega, visada įdega |
| IV | Vidutiniškai ruda | Tamsūs / tamsiai rudos | Retai nudega, lengvai įdega |
| V | Tamsiai ruda | Tamsūs / tamsios | Beveik niekada nenudega |
| VI | Juoda | Tamsūs / tamsios | Niekada nenudega |
Kuo žemesnis fototipas, tuo mažesnė minimali eriteminė dozė — UV kiekis, reikalingas odos nudegimui sukelti.
I–II fototipų žmonėms eumelanino epidermyje yra mažiausiai, todėl UV spinduliai giliau prasiskverbia į odą ir sukelia didesnę DNR pažaidą.
Būtent šie fototipai priklauso didžiausios odos vėžio rizikos grupei.
UV spindulių poveikis odai
Ūmus poveikis
- Odos nudegimas — UVB spinduliai aktyvina uždegimo mediatorius, sukelia paraudimą, skausmą ir lupimąsi; sunkiais atvejais formuojasi pūslės, atsiranda karščiavimas ir dehidratacija.
- Įdegis — adaptyvioji melanizacija: UV stimuliuoja melanino gamybą ir jo perkėlimą į keratinocitus, suteikdama dalinę apsaugą nuo tolesnio pažeidimo.
- Imunosupresija — UV slopina vietinę odos imuninę sistemą, mažina jos gebėjimą atsinaujinti ir neutralizuoti vėžines ląsteles.
- Epidermio storėjimas — hiperkeratozė kaip apsauginis atsakas į keratinocitų pažaidą, lėtinantis UV prasiskverbimą į gilesnius sluoksnius.
Lėtinis poveikis
- Fotosenėjimas — UVA ardo kolageno ir elastino skaidulas dermoje; oda raukšlėjasi, sausėja, mažėja elastingumas, atsiranda pigmentinės dėmės ir išsiplėtusios kraujagyslės; atsakingas už ~80 % matomų odos senėjimo požymių.
- Melanoma — UV sukeltos DNR mutacijos melanocituose lemia nekontroliuojamą jų dalijimąsi; atsakinga už ~65 % melanomos atvejų; metastazuoja į kitus organus ir yra mirtina negydant.
- Nemelanominiai odos vėžiai — bazinių ląstelių karcinoma ir plokščialąstelinė karcinoma kyla iš epidermio keratinocitų; UV atsakinga už ~90 % atvejų; dažniausiai išsivysto labiausiai saulės veikiamose vietose.
- Kumuliacinė žala — oda kaupia kiekvieną UV spindulių sukeltą pažeidimą; du ir daugiau nudegimų iki pūslių vaikystėje statistiškai didina odos vėžio riziką vyresniame amžiuje.
Kaip tinkamai apsisaugoti nuo UV spindulių?
Laikas ir elgsena
Stipriausia UV spinduliuotė fiksuojama nuo 10 iki 16 val. — šiuo laiku rekomenduojama likti pavėsyje arba riboti buvimą lauke.
Pavėsis negarantuoja visiškos apsaugos, nes UV spinduliai atsispindi nuo vandens, smėlio, sniego ir grindinio.
Venkite soliariumų — dirbtiniai UV spinduliai pavojingesni nei saulės, o reguliarus lankymasis didina melanomos riziką iki 75 %.
Kremas nuo saulės
Kūnui reikalingas SPF ≥ 30, veidui — SPF ≥ 50.
Rinkitės plataus spektro priemonę, apsaugančią tiek nuo UVA, tiek nuo UVB. Tepti likus 15–30 min. iki išėjimo į lauką, kiekis — ~2 mg/cm², kas yra apie 30 ml visam kūnui. Atnaujinti rekoemnduojama kas 2 val. ir po maudymosi ar suprakaitavus.
Jautriai odai ir vaikams — mineraliniais filtrais (cinko oksidas, titano dioksidas) pagrįsti kremai, kurie neįsiskverbia į epidermį ir nesukelia alergijų.
Dažnai praleidžiamos vietos — lūpos, ausys, kaklas, galvos oda ir sritis aplink akis.
Drabužiai ir papildoma apsauga
Būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose rekomenduojama dėvėti standžiai austo šviesaus audinio drabužius ilgomis rankovėmis, o sportuojant — turinčius UPF faktorių.
Plačiakraštė skrybėlė apsaugo veidą, ausis ir kaklą vienu metu.
Akiniai nuo saulės turi sugerti 99–100 % UV spektro — tai apsaugo nuo kataraktos ir akių vėžio rizikos.
Vaikai ir saulė
Vaikams iki 3 metų draudžiama būti tiesioginėje saulėje.
Vyresnius vaikus reikia aprengti drabužiais, dengiančiais kuo didesnį odos plotą, o odą ištepti mineralinių filtrų turinčiais kremais — net būnant pavėsyje, nes UV spinduliai atsispindi nuo smėlio ir kitų paviršių.
Nudegimai vaikystėje yra vienas didžiausių rizikos veiksnių vėliau susirgti odos vėžiu.
Nudegimo nuo saulės gydymas
Dauguma nudegimų nuo saulės nekelia pavojaus gyvybei — jų gydymas simptominis.
Pajutus nudegimą, nudegusias vietas reikia pridengti ir pasitraukti į pavėsį. Skausmui ir uždegimui mažinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kurie slopina prostaglandinų gamybą. Laikiną palengvėjimą suteikia vėsus kompresas ant nudegusios vietos.
Svarbu vartoti pakankamą kiekį skysčių: vandens ir elektrolitų pusiausvyrai palaikyti. Odą drėkinti lengvos konsistencijos kremais ar losjonais su alijošiumi arba dekspantenoliu — jie ramina odą ir gerai toleruojami.
Antiseptinių purškiklių ar kremų reikėtų vengti, nes jų sudėtyje esančios medžiagos gali sukelti dermatitą arba dar labiau sudirginti odą.
Medikų pagalbos reikia tada, kai nudegimų vietose formuojasi pūslės, atsiranda infekcijos požymiai, karščiavimas, šaltkrėtis, dezorientacija ar mieguistumas.
